Wiki Loves Monuments -čuovâkovekištoost kovvejeh huksejum kulttuuräärbi já pajedeh oovdân jieijâs kovearkkâduvâi aarnijd
Maailm stuárráámus čuovâkuvvimkišto Wiki Loves Monuments läjiduvvoo vuod čohčâmáánust. Taan ive teeman lii kilelis kulttuurärbi. Kišto läjiduvvoo Suomâst já jieškote-uv kuávluin maailmist 1.–30.9.2022.
Wiki Loves Monuments -kiišton puáhtá uásálistiđ čuovâkuvijguin, main uáinoo suojâlum huksiittâs tâi mudoi tehálâžžân miäruštâllum kulttuurärbičuosâttâh, mii kávnoo kišto káártást. Taan ive kišto fáddán lii kilelis ärbi, mii lii meiddei Euroop kulttuurpirâspeeivij iheteema.
Mon huksiittâs tâi enâduv tun halijdiččih siäiludiđ puáttee suhâpuolváid? Maht tot lii kierdâm ääigi? Nabai aibâšah-uv tun mottoom saje, mii lii jo lappum?
Tun puávtáh uásálistiđ meiddei kuvvimáin historjálâš kován paarâ, mii muštâl, maggaar kuvvimsaje lii uáiniđ tai peeivij. Mij movtijdittep vuolgâttiđ meiddei droonikuuvijd tâi ovdil kovvejum jieijâd arkkâduvâi aarnijd.
Kiišton tuáivojeh eromâšávt koveh tagarijn čuosâttuvâin, moh láá kovvejum uccáá. Vyelgi te aainâs tutkâmmookán jieijâd pirrâsân já uusâ paaihijd, huksiittâsâid tâi luándučuosâttuvâid, maid iäráseh iä lah hoksám kuvviđ! Ovdil kuvviihánnáá čuosâttuvah láá merkkejum kišto káártán ruopsis ivnijn.
Vuorkkii kiišton uásálistee kuuvijd 1.–30.9.2022 kovepaŋkki Wikimedia Commonsân, kost toh láá riijâht puohâi kevttimist. Puávtáh uásálistiđ tuu jieš kuvvim kuvijguin, moh láá valdum ive 2022 ääigi tâi tooleeb.
Eromâšávt huámášemnáál:
1. Droonikuvvimist láá jieijâs njuolgâdusah, adai ama muštáh väldiđ huámášumán toos lahtojeijee virgeomâhâšravvuid.
2. Mušte kunnijâttiđ priivaatvuođâ. Jis halijdah kuvviđ priivaat kuávlust, pivde kuvvimân eennâmomâsteijee love. Ko kuuvijn uáinojeh ulmuuh, visásmit, ete uážuh kovvejum ulmuin miettâm kove almostitmân.
Kišto lääjid Wikimedia Suomi rs, ohtsâšpargokyeimin Euroop kulttuurpirâspeeivih, Hyvinkää kaavpugmuseo, Kerava museopalvâlusah, Lapua kaavpug museoh, Museovirgádâh, Nurmijärvi museo, Riihimäki kaavpugmuseo já Tuusula museo. Kišto läjiduvvoo Suomâst jo kuuđâd tove. Mittomeerrin lii movtijdittiđ mield nuuvt vijđes olmoošjuávhu ko máhđulâš já toohâđ kulttuuräärbi uáinulâžžân já tobdosin.